valkinėtis

valkinė́tis, -ė́jasi, -ė́josi 1. žr. 1 valkioti 9 (refl.): Ištisus vakarus nežinia kur valkinė́jas! Rs. Tik valkinė́jasi tokie bernai – nieko dirbt nenori i da kitus trukdo Ss. 2. žr. 1 valkioti 10 (refl.): Da valkinė́juos, da pati išsiverdu, pasitiekiu Nmk.